- tupinčius
- ×tupiñčius (hibr.) sm. (2) kas lėtai dirba, krapštukas: Ar ką padirbs tas tupiñčius! Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.
tupinčius
Look at other dictionaries:
tupėti — tupėti, tùpi (tùpia LKKIX208(Dv)), ėjo KBII169, K, Rtr, Š, FrnW, K.Būg; L 1. intr. R, MŽ, Sut, N, K, M, RtŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, Pn, Grd, Bd, Pls laikytis ant sulenktų kojų (ppr. apie paukščius, vabzdžius): Tùpi žąsukai dar gyvi DrskŽ. Žėk – po ežele … Dictionary of the Lithuanian Language
